Kovo 13 d. Alytaus miesto savivaldybėje aptarėme žalos mažinimo paslaugų plėtros galimybes. Kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, VPLC direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskiene, Paramos fondo “Rigra” vadove Gražina Aleksaitiene, Alytaus miesto savivaldybe,  Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija Alytaus skyrius/Lithuanian Red Cross ir gausiai susirinkusiais vietiniais specialistais diskutavome apie žemo slenksčio ir farmakoterapijos metadonu paslaugų gerinimą, kuris yra būtinas, siekiant efektyviai spręsti priklausomybės ir ŽIV problemas.

Narkotikų vartojimas Alytuje paplitęs: 2015 m. Alytaus mieste oficialiai registruoti 39 priklausomybės atvejai 100 tūkstančių gyventojų (tai yra 10-ta vieta tarp visų savivaldybių), o Alytaus rajone – 29 atvejai. Neraminančiai daug atvejų, kai asmenys už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti pakliūna į teisėsaugos akiratį: 2015 m. Alytuje šis rodiklis siekė 68 atvejus 100 tūkstančiui gyventojų; tik penkiose kitose savivaldybėse šis rodiklis yra didesnis.

ŽIV ligotumo statistika itin grėsminga Alytaus rajone: 2015 m. rajonas buvo antroje vietoje po Klaipėdos miesto (160 atvejų 100 tūks. gyventojų) pagal  bendrą ŽIV infekuotų asmenų skaičių, Alytaus mieste padėtis kiek geresnė – iš viso 100 tūkst. gyventojų tenka 29 ŽIV infekuoti asmenys. Tačiau naujų atvejų skaičius yra gana didelis ir mieste, ir rajone (2015 m. rajone – 7, o mieste – 5 nauji atvejai tenkantys 100 tūkst. gyventojų).

Reikia nepamiršti, kad Alytuje yra ir pataisos namai, kur naujų ŽIV atvejų skaičius itin didelis – 2016 m. čia nustatytas net 41 naujas ŽIV atvejis, o tai yra daugiau nei pusė visų  laisvės atėmimo vietose nustatomų naujų ŽIV atvejų! Stebimas reiškinys, kai iš pataisos namų išėję asmenys bent kurį laiką lieka Alytaus mieste, todėl tai dar labiau didina ŽIV riziką.

Alytuje jau keletą metų veikia žemo slenksčio kabinetas – Raudonojo Kryžiaus „Pasitikėjimo“ kabinetas, teikiantis žalos mažinimo paslaugas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Šios paslaugos dažniausiai yra pirmasis vartojančio asmens kontaktas su pagalbos sistema. Tai anoniminės švirkštų ir adatų dalijimo (ir surinkimo), konsultavimo, nukreipimo į pagalbą, mirčių nuo perdozavimo prevencijos paslaugos, pilnai reglamentuotos teisės aktais. Tarp paslaugų yra ir ŽIV ištyrimas greitaisiais testais, kuriuos parūpina Asociacija „Demetra“, nes valstybė šiems testams neskiria nė cento. Tačiau kabinetas, kuris kas mėnesį turi arti 100 nuolatinių klientų, finansiškai vos suduria galą su galu, dažnai teikia paslaugas be jokio darbo užmokesčio, o didelės ŽIV rizikos teritorijoje tokia padėtis kelia nerimą.

Farmakoterapija metadonu, kaip priklausomybės nuo opiatų gydymo būdas bei veiksminga ŽIV prevencijos priemonė, Lietuvoje pilnai reglamentuotas ir nuo 2016 m. pilnai finansuojamas ligonių kasų. Tačiau Alytuje jis praktiškai beveik neteikiamas (gydymą epizodiškai gauna vos vienas kitas pacientas), nors savivaldybės gydymo įstaigos, kuriose dirba gydytojai psichiatrai, privalo jas teikti kaip ir bet kurį kitą gydymą, o ir savivaldybės lėšų tai nereikalauja (išskyrus paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems vietos gyventojams).

Nevyriausybinių organizacijų suburti daugiau nei 15 nuo opiatų priklausomų asmenų jau pateikė raštą Alytaus psichikos sveikatos centrui ir savivaldybės gydytojai, kuriame prašo sudaryti jiems galimybes dalyvauti gydymo metadonu programoje.

Raudono Kryžiaus draugijos Alytaus skyriaus savanorių pastangomis „Kalėdinė eglutė“ atnešė daug džiaugsmo Alytaus vaikučiams.Labai dėkojame mums padėjusiems tai padaryti- Vilniaus „Valio“ choro vaikams, Kauno jaunimo teatro grupei „Malonė“, įmonėms Coca-cola, „Lankava“, „Tauperiai“, šv. Benedikto gimnazijos dešimtokams ir pavieniams miesto gyventojams.Nuoširdus ačiū Jums visų mūsų vaikučių vardu.

Šv. Kalėdų gerumo dvasia aplankė Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Globos skyriaus gyventojus. Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos Alytaus skyriaus savanoriai su dovanėlėmis rankose sveikino čia gyvenančius senelius su artėjančiomis šventėmis, linkėdami jiems sveikatos, ramybės ir geros nuotaikos. O čia dirbančiam personalui – kantrybės, geros nuotaikos ir sėkmingų darbų.

Gruodžio 1 d. – tarptautinė AIDS diena. Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, 2015 m. pasaulyje gyveno 36,7 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV infekcija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 (41,1 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 47 (27,97 proc.) – heteroseksualių ir 22 (13,1 proc.) – homoseksualių. Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Penktadalio (34) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iš motinos vaikui ŽIV perdavimo atvejų šiemet nenustatyta. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (61), Klaipėdos – 28, Šiaulių – 19, Kauno – 15, Marijampolės – 9, Utenos – 8, Telšių – 7, Alytaus – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 4, penkiems užsieniečiams ir vieno asmens gyvenamoji vieta nežinoma.
Iš viso Lietuvoje iki lapkričio 1 d. užregistruoti 2 703 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma 79,4 proc. (2146 atvejai) – vyrai, 20,6 proc. (557 atvejai) – moterys. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (60,2 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, trigubai mažiau – užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius (21,4 proc.), 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti penki perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai. Analizuojant tendencijas, šiais metais nežymiai padidėjo užsikrėtusiųjų ŽIV per narkotikus. Pagal apskritis daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta Vilniaus apskrityje (25,2 proc.), Klaipėdos – 24,1 proc., Kauno – 9,8 proc., Šiaulių – 7,7 proc., Telšių ir Alytaus – po 3,9 proc., likusiose – mažiau nei po 2 procentus. Pagal amžiaus grupę daugiausiai ŽIV užsikrėtė 25–34 metų amžiaus asmenys.

Alytuje veikiantis anoniminis „Pasitikėjimo“ kabinetas (Ligoninės g. 3) priima norinčiuosius pasitikrinti dėl ŽIV antradieniais, ketvirtadieniais nuo 16 iki 18 val. Registruojama tel. (8 315) 51 548.

LRKD Alytaus sk. informacija

Alytaus Rotušės aikštėje paminėjome tarptautinę Pirmosios pagalbos dieną, kuri šiais metais buvo skirta mažiems vaikams, kurie, nelaimės atveju, galėtų tapti pirmosios pagalbos teikėjais.Labai dėkojame Alytaus policijos, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus greitosios pagalbos darbuotojams bei Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ kolektyvui.