ŽIV -sunki liga, su kuria verta kovoti

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.  ŽIV sukelia AIDS  – įgytą imuniteto nepakankamumo sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.

AIDS – vėlyva ŽIV ligos stadija. Šioje stadijoje žmogus suserga įvairiais AIDS žyminčiais susirgimais: plaučių uždegimu, kandidoze, vėžiu (pvz., Kapoši sarkoma), limfoma, tuberkulioze (TB), grybelinėmis infekcijomis ir kitomis. Laiku neskyrus gydymo, ŽIV liga baigiasi mirtim.

ŽIV virusas, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant,, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas,.  Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Tyrimai, reikalingi ŽIV infekcijai nustatyti, yra vykdomi dviem etapais.

Pirma – atliekamas atrankinis ( laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas (ieškoma antikūnų prieš ŽIV arba ir ŽIV antigeno).(Testą atlikti galima Žemo slenksčio kabinete Alytuje, Alytaus poliklinikoje ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose arba pačiam įsigijus greitąjį testą vaistinėje ar elektroninėje parduotuvėj ).

Antra, jei jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis, (laboratorinis) ŽIV diagnozę patvirtinantis tyrimas. Siunčiant teigiamus tyrimo rezultatus, privalo būti užtikrinamas konfidencialumas. Patvirtinamąjį tyrimą, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.

Kadangi ŽIV palaipsniui silpnina imuninę sistemą, virusą gali išduoti tokie požymiai: limfmazgių pabrinkimas, svorio kritimas, karščiavimas, viduriavimas ar kosulys.

 

Apie ŽIV diagnozę žino vos kas antras infekuotas pacientas.

ŽIV gydymas

ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (– ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina. Ž IV ligą diagnozuoja ir gydo gydytojas. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. ŽIV užsikrėtusių asmenų sveikatos būklė stebima visą gyvenimą, vadovaujantis užsikrėtusių ŽIV pacientų priežiūros schema.

Nors vaistai ŽIV išgydymui dar vis nėra sukurti, tačiau, net ir šia liga apsikrėtę žmonės, gali mėgautis beveik sveiku ir pilnaverčiu gyvenimu. Antiretrovirusiniai vaistai (ARV) gali kontroliuoti ŽIV vystymąsi ir sustabdyti jo perdavimą kitiems žmonėms.

ŽIV ligos gydymui reikalingus vaistus kompensuoja valstybė. Tačiau maždaug 4 iš 10 ŽIV infekuotų asmenų, kuriems pernai diagnozuota ŽIV infekcija, nesikreipė į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo.

 

ŽIV plitimo būdai:

  • lytiniai santykiai. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
  • ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant.
  • Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.

ŽIV neužsikrečiama: bučiuojantis, per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant, per vabzdžius (pvz., uodų, erkių) įkandimus, naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais, oro lašeliniu ar per prakaitą.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris. Tai devyniais atvejais mažiau nei 2018 m. (160) ir 112 atvejų mažiau nei užpernai. Kaip teigiama pranešime, pagal ŽIV plitimo būdą pernai kas antras (78) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, iš kurių – 58 asmenys per heteroseksualius bei 20 per homoseksualius santykius, dar 47 žmonės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus bei 26 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas.

Vertinant situaciją pagal amžiaus grupes, dauguma užsikrėtusiųjų (62,9 proc.) ŽIV pernai nustatyta 30–49 metų amžiaus asmenų grupėje.

Įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų – tai Jungtinių Tautų suformuluotas globalus tikslas, siekiant tvaraus vystymosi tikslų, sveikatos ir gerovės.

Kiekvienais metais ŽIV infekuotų asmenų daugėja, tad problema išlieka aktuali ir šiomis dienomis.

Alytaus poliklinika, vykdydama projektą „Užkrečiamos ligos: saugok save ir kitus“ (Užkrečiamų ligų prevencinė akcija), kviečia Alytaus miesto gyventojus pasitikrinti dėl ŽIV greitaisiais atrankiniais testais.

Posted in Naujienos.